K. Striaupos klėtelė

Kazys Striaupa gimė 1932 m. Žemaičių Kalvarijos sen., Kubakių k. Nuo 1961 m. gyvena Platelių sen., Dovainių k. Kolūkyje dirbo vairuotoju. Drožti pradėjo 1993 m. K.Striaupa drožia šventuosius, Kristaus gyvenimo ir mirties scenas, Užgavėnių kaukes, vaizdus iš kaimo gyvenimo ir kt. Medžio drožimo niekur nesimokė, kaip sugeba, taip ir daro.

Energetinių labirintų parkas

"Vaikštant labirintais, žiūrint į mandalą „Gyvybės gėlelė“, esant šalia merkabo, stovint ar sėdint kupole žmogus gali pailsėti, gauti įkvėpimo, minčių, įdėjų, atsakymų į gyvenimo klausimus ir galimybę suvokti, ko iš tikrųjų nori."

Siberijos apžvalgos bokštas

Dviračiu ar pėsčiomis iš Platelių galima nukeliauti iki Beržoro bažnytkaimio, pakeliui užlipant ant Cidabro kalno esančio apžvalgos bokšto (15 m aukščio). Iš čia pamatysi Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtą telmologiniu draustiniu (jame draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.), Beržoro kaimą, pietinę Platelių miestelio dalį, Liepijų mišką.

Jogaudų apžvalgos bokštas

Jei stovėtumėt čia XX a. aštuntajame dešimtmetyje, prieš Jus pietų kryptimi nutįstų beveik 162 m. kalva, kuri vėliau buvo nukasta, čia atidarius žvyro karjerą. Nuo 2003 m. karjeras nebeveikia, nes Žemaitijos nacionalinio parko iniciatyva ši teritorija Lietuvos respublikos vyriausybės patvirtinta kaip ypač vertinga rekreaciniu požiūriu. Dabar nukastos kalvos vietoje telkšo beveik 2 ha dydžio telkinys, kurio paviršius yra 140 m aukštyje virš jūros lygio.

Žemaičių Kalvarija

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Žemaičių Kalvarija (seniau – Gardai) paminėta 1253 m. kaip kuršių gyvenvietė su pilimi, alkaviete ir kapinynu. Miestelis yra išsaugojęs IX–XIII a. būdingą kelių ir gatvių tinklą, nemažai archeologijos, architektūros, dailės, sakralinių bei kitų kultūros paveldo ir gamtos vertybių. Miestelio reljefas išties įspūdingas.